Ortodontinis gydymas

Ortodontinis gydymas – tai netinkamos dantų padėties bei netaisyklingo sąkandžio koregavimas. Dažniausiai dantys gali išdygti netaisyklingoje padėtyje (susigrūdę, palinkę į gomurį ar į lūpą, pasisukę aplink savo ašį, kreivi ar pernelyg atitolę vienas nuo kito). Tai gali nutikti anksti netekus dantų arba dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių pločių neatitikimo. Ortodontinis gydymas gali būti atliekamas naudojant nuimamus ir nenuimamus aparatus.

Sąkandžio gydymas treineriais

Gydymas treineriais dažniausiai taikomas ankstyvo mišraus sąkandžio metu, 5-7 metų vaikams, kada pastebimos tam tikros parafunkcijos (kvėpavimas per burną, liežuvio kišimas tarp dantų) arba padariniai po jų (pavyzdžiui, atviras sąkandis). Nors ši technika reikalauja mažojo paciento pastangų, tačiau aktyviai koreguoja dantų padėtį ir parafunkcijas.

Šis gydymas taikomas (iki 12-13 metų), vadinamuoju mišraus sąkandžio periodu, kai vaikui jau išdygę keli nuolatiniai dantys, bet yra dar ir pieninių dantų. Taip pat esant ankstyvajam nuolatiniam sąkandžiui, kai vaikas turi visus nuolatinius dantis. Plokštelės pacientui gaminamos individualiai. Jos dažniausiai naudojamos siekiant koreguoti pavienių dantų padėtį, plėsti dantų lankus ar užlaikyti vietą, jei vaikui ne laiku iškrito dantukas. Plokštelių konstrukcijų ir funkcijų gali būti labai įvairių. Svarbu, jog pacientas plokštelę nešiotų tiek laiko, kiek liepia gydytojas.

Sąkandžio gydymas kabėmis (kitaip vadinami – dantų breketai)

Kkai pacientui sukanka 12-13 metų, taikomas gydymas kabėmis (kitaip vadinami dantų breketai). Tai prie dantų paviršiaus tvirtinami nenuimami ortodontiniai aparatai. Ortodontinių aparatų būna įvairių rūšių: tradiciniai metaliniai breketai, keramikiniai breketai, safyriniai breketai. Pagal tvirtinimo mechanizmus kabės skirstomos į grupes: beligatūriniai breketai ir paprasti. Gydymas kabių sistemomis efektyvesnis nei gydymas dantų plokštelėmis dėl savo savybės dantis „pastatyti“ į tinkamą padėtį. Gydymas kabėmis efektyviausias kol formuojasi žandikauliai – iki 15 metų. Peržengus šią amžiaus ribą nebesvarbu, pacientas ateis 20 ar 40 metų – gydymo trukmė nuo to nesumažės. Taip pat labai efektyvu, jei prieš gydymą kabėmis buvo atliktas gydymas nuimamais ortodontiniais aparatais (plokštelėmis arba funkciniais aparatais) tuomet gydymo trukmė sumažėja.

Gydytojas ortodontas labai didelį dėmesį skiria ne tik dantų anomalijos gydymui, aparatų bei jų konstrukcijų taikymui, bet ir higienai. Jei paciento burnos higiena prasta, pavyzdžiui, jo įgūdžiai iki galo neišsivystę, gydymas atidedamas, kol pacientas išmoks tinkamai rūpintis dantimis. Jeigu higienos įpročiai nėra iki galo nesusiformavę ir pradedamas ortodontinis gydymas, aplink aparatus kaupiasi apnašos, kuris sukelia ėduonį (kariesą). Svarbu atminti, kad ėduonies nesuformuoja ortodontiniai aparatai, juos suformuoja prasta burnos higiena.

Bendradarbiavimas su kitais specialistais

Jeigu paciento žandikaulių dydžių neatitikimai yra labai dideli, gali nepavykti atitaisyti sąkandžio vien su ortodontiniais aparatais. Tuomet ortodontas bendradarbiauja su veido žandikaulių chirurgu. Chirurginis – ortodontinis gydymas, pacientui suteikia ne tik gražią šypseną, bet pakeičia ir veido bruožus. Į pagalbą gydytojui ortodontui dažnai ateina ir kiti specialistai: gydytojai protezuotojai (po gydymo arba gydymo metu sukuria laikinas ar nuolatines dantų restauracijas), burnos chirurgai (ypač, jei matoma didelė vietos stoka dantų lanke ir reikia šalinti dantis), gydytojai periodontologai (gydymo pabaigoje sukuria gražų dantenų kontūrą, atveria retinuotus (užstrigusius) dantis) bei gydytojai, atliekantys estetinį plombavimą (atkuria dantų formos netobulumus). Darbas komandoje leidžia maksimaliai įgyvendinti paruoštą gydymo planą ir pacientui suteikti gražią šypseną.

Kokia ortodontinio gydymo trukmė?

Gydymo trukmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: ortodontinės anomalijos sudėtingumo, parinktų prietaisų, individualių paciento duomenų, anksčiau nešiotų ortodontinių aparatų. Taip pat labai svarbi paciento motyvacija ir gydytojo nurodymų laikymasis. Jei pacientas nenorės nešioti aparato ir nevykdys gydytojo nurodymų, norimas rezultatas nebus pasiektas.

Ar gydymo metu patiriamas diskomfortas?

Pirmosiomis dienomis po kabių uždėjimo gali kilti diskomfortas burnos gleivinėje, dėl jų sukeliamo braižymo. Tačiau yra spendimas – kabes nešiojantiems pacientams patariame naudoti ortodontinį vašką, kurį uždėjus ant kabių paviršiaus diskomfortas sumažėja, o po kurio laiko, pripratus gleivinei, ir iš viso praeina. Pirmosiomis dienomis gali būti juntamas ir dantų maudimas, tačiau tai pasitaiko ne kiekvienam. Nešiojantiems plokšteles pirmosiomis dienomis gali būti juntamas pagausėjęs seilėtekis, šiek tiek švepluojama.

Ar rezultatas lieka visam gyvenimui?

Po ortodontinio gydymo kabėmis ar nuimamais aparatais patariama nešioti pasiektą rezultatą padedančius palaikyti retencinius apparatus. Tai ypač svarbu kabes nešiojusiems pacientams. Po gydymo kabėmis iš dantų vidinės pusės yra priklijuojama vielutė (ji nesimato), kuri palaiko estetinės zonos stabilumą. Taip pat padaromos kapos arba plokštelės, kurios neleidžia judėti šoninių dantų segmentams. Retenciniai aparatai yra nešiojami pagal gydytojo nurodymus, po truputį trumpinant jų nešiojimo trukmę.